Kartą Galilėjoje: Jėzus Jis ėjo palei Galilėjos ežerą. Eidamas prie Galilėjos ežero, Jėzus pamatė du brolius. 4 Jie gaudė žuvis; Simonas ir Andriejus, du žvejai Jie turėjo tinklus žuvims rinkti, ir tai buvo darbas. Eidamas prie Galilėjos ežero, Jėzus pamatė Simoną ir jo brolį Andriejų, metančius tinklą į ežerą, nes jie buvo žvejai. Tai buvo kvietimas į mesibą! Tai išgirdę, Simonas ir Andriejus nedelsdami paliko tinklus ir nusprendė sekti paskui Jėzų
Eidamas Jėzus pamatė kitus du brolius Jokūbą ir Joną. Jie taip pat buvo žvejai ir taisė tinklus. Jėzus priėjo prie jų, kaip ir Simonas bei Andriejus. Jėzus pasišaukė Jokūbą ir Joną būti jų tarnais ir tikriausiai išklausė Jėzaus, kad jie taip pat seka jį. Jie buvo vadinami Simonu ir jo broliu Andriumi; Zebediejaus sūnus Jokūbas ir jo brolis Jonas. Jie atėjo paskui Jį po krikšto upėje; taigi, pirmieji Jėzaus mokiniai. Kas keliavo su juo, kur jis ėjo, kad iš jo pasimokytų ir padėtų jam skleisti žinią.
Netrukus gretimų miestų ir miestų žmonės išgirdo apie tai, ko Jėzus moko. Norėdami sužinoti daugiau, jie nemažai jį sekė. Kai tik Jėzus kalba + debesys formuojasi = kiti klauso. Jo požiūris dažnai buvo pasakojimai, žinomi kaip palyginimai. Palyginimai turėjo prasmę, kuri privertė žmones susimąstyti. Visus nustebino galingas Jėzaus mokymo ir kalbėjimo būdas.
Kartą, kai Jėzus ir jo mokiniai buvo kelyje, jie susidūrė su žmogumi, kurį slėgė nešvari dvasia. Vyras tapo labai smurtingas ir galingas, ši dvasia jį sumušė, taip pat įskaudino aplinkinius. Jis pamatė Jėzų iš tolo, nubėgo ir nusilenkė prieš jį; ir jis visu balsu sušuko: „Ką tu turi su manimi, Jėzau, Aukščiausiojo Dievo Sūnau? Ir kad piktoji dvasia ateina per žmogų pasakė. Jėzus žinojo, kas tai yra, ir liepė dvasiai palikti žmogaus kūną. Didžiajai aplinkinių nuostabai demonas pakluso ir pasišalino, o vyras pasveiko. Akimirksniu vyras buvo visiškai sveikas; jis grįžo į normalią būseną, ir dėl to visi, kurie tai matė, buvo kupini susižavėjimo visagale Dievo galia.
Pagal viską, ką Jis padarė, būtų galima manyti, kad daugelis sutiks su mintimi, kad Jis iš tikrųjų yra Dievas, bet taip nėra. Taigi jie metė iššūkį jo autoritetui ir dalykams, kuriuos jis mokė. To meto religiniai lyderiai net nebuvo tikri, kas jis toks. Tačiau vis daugiau žmonių tikėjo Jėzumi. Vienas iš tų tikinčiųjų buvo vyras vardu Jairas. Vietinės sinagogos vadovas Jairas gulėjo neviltyje, nes miršta jo maža dvylikos metų dukra. Jis nuėjo ir paprašė Jėzaus ją išgydyti. Jėzus, pasigailėjęs jo, nusekė paskui Jairą į jo namus.
Jėzui tebekalbant ją, žmonės atvyko iš sinagogos prezidento Jairo namų. „Jūsų dukra mirė“, - sakė jie. Bet Jėzus nebijojo. Jis pasakė mergaitei ir jos šeimai: „Talitha koum“, o tai reiškia „Mergaite, sakau tau, kelkis! Visų nuostabai mergina sugrįžo į gyvenimą! Jairas ir jo namiškiai buvo pilni džiaugsmo ir nuostabos, ir daug daugiau žmonių, pamatę tą neįtikėtiną įvykį, patikėjo Jėzumi.
Žmonės matė, kaip Jį moko ir daro stebuklus, ir vis daugiau žmonių pradėjo suprasti, kas Jis yra ateinantis Karalius. Mesijas buvo tas palankiausias žmogus, kuris viskam pritarė savo tautai Dievo vardu. Petro, vieno artimiausių Jėzaus mokinių, žodžių turėtų pakakti, kad tave įtikintų: Tu esi Kristus! „Kuo, mokiniai, Jį laikė. Tai buvo didelė akimirka! Jis tarė jiems: “Žmogaus Sūnus atiduotas į žmonių rankas, ir jie jį nužudys. o po to, kai jis bus nužudytas, jis prisikels trečią dieną. Kad ir kaip sunku buvo išgirsti šią žinią jo pasekėjams, Jėzus žinojo, kad taip turi būti, nes tai taip pat yra Dievo išganymo plano dalis.
Autoriaus teisės © Chifu Network Technology (Xuzhou) Co., Ltd. Visos teisės saugomos - Mintys - Privatumo politika
